Jeigu pažvelgsime į pastaruosius paskutinius 2-3 dešimtmečius, pamatysime, jog minkštų baldų gamyba per šį laiką iš esmės pasikeitė. Taip yra dėl trijų priežasčių. Nuolat naujai sukuriamas baldų dizainas reikalauja vis sudėtingenio, žiūrint iš techninės pusės išpildymo. Keičiasi pačios gamyboje naudojamos medžiagos ir svarbiausia keičiasi, tobulėja patys baldų gamybos būdai.
Dar septyniasdešimtasiais/aštuoniasdešimtaisiais ko gero labiausiai paplitęs minkštų baldų dizainas buvo – sofa su plotais mediniais porankiais ir gana stambių formų sėdimaja dalimi ir nugara. Ploni porankiai konpensuodavo ganėtinai dideles, išpūstas viso baldo apimtis ir jį subalansuodavo. Tais laikais buvo manoma, kad kiekviena sofa, jos sėdima dalis, turi būti su metalo spyruoklėmis, kuriuos būdavo cilindro formos. Baldų dizainas tais laikais visur buvo beveik vienodas. Užvalkalų pasirinkime aiškiai dominavo audiniai. Odinių sofų to meto namuose beveik negalima buvo sutikti.
Sofų porankiams dažniausiai būdavo naudojamas tikras medis (uosis), o baldų užpildas būdavo paprastas paralonas.
Maždaug nuo devyniasdešimtųjų metų situacija baldų dizaino pasaulyje, o reiškias ir gamyboje pradėjo palaipsniui keistis.
Užsakovai visame pasaulyje greitai pripažino odą kaip išskirtinumo simbolį, ši gamintojų pasiūlyta naujovė iš karto prigijo tarp klientų.
Taip pat „išdrąsėjo“ ir baldų kūrėjai-dizaineriai. Po pirmo, antro drąsesnio dizaino žingsnio minkštų baldų kataloguose pradėjo atsirasti tokių sofų, tachtų ir pan., kokių anksčiau nematydavo niekas. Mediniai ploni porankiai jau nebuvo būtinu sofų „palydovu“. Juos pakeitė įvairios formos, ne tik tiesūs kaip anksčiau, skirtingo pločio ir užapvalinimo porankiai, kurie pridavė sofai kaip baldui ne tik praktinę, bet ir interjero grožinę pusę.
Labai pasikeitė ir sofų lovų išvaizda, o su tuom ir jų atsidarymo funkcijos išpildymas. Anksčiau tipinė sofa lova buvo vadinamoji „knygutė“ atsidaranti į dvi dalis, į plotį. Devyniasdešimtaisiais baldų parodose pirmą kartą buvo pasiūlytas sofos lovos komplektas, kuris atsidarė į priekį. Tai buvo savotiškas šokas įpratusiam prie nusistovėjusių normų vartotojui. Bet kaip ir visos naudingos naujovės, toks variantas ypač greitai prigijo.
Nauja baldų išvaizda negalėjo neatsiliepti baldų gamyboje. Taip pat įtakos turėjo ir vis didėjantys klientų reikalavimai dėl baldų ekspluatacinio gyvavimo ilgio.
Gamybos specialistai turėjo rasti itin patvarių medžiagų, kurių kaina daug nesiskirtų nuo anksčiau naudotų. Galbūt tik brangesnių baldų kompanijos neturėjo laužyti dėl to sau galvos. Kokybė visada kainuoja daugiau.
Kai kurie baldų gamintojai atrado dar vieną tuo metu įvertintą kaip „sensaciją“ naujovę. Tai perlamutrinė oda. Oda apskritai nebuvo naudojama tais laikais, tik vėliau ją įvedant į kolekcijas, o perlamutrinė, šiek tiek blizgi oda padarė totalų dizaino proveržį.
Kai kurie minkštų baldų fabrikai šią naujovę pavertė tiesiog savo firminiu ženklu http://www.aildesign.lt/minksti-baldai. Šios kompanijos iki šiol gamina savo minkštus baldus būtent tik blizgioje odoje. Baldai tokiame pateikime atrodo gerokai prabangiau ir netgi lengviau.
Priimta manyti, kad odiniai baldai dažnai būna gana stambūs, tačiau būtent blizgi oda panaikina šią iliuziją savo elegancija atskleisdama kitus baldo privalumus.
Paskutinis mados šauksmas „netvarkingos, suglamžytos sofos“. Kalba be abejo neina apie baldo kokybę. Ji aukštesnė nei kada anksčiau. Tai iti drąsus baldų dizaino paiūlymas, kai sofos sėdima dalis, specialiai padaromo šiek tiek „paglamžyta“, ne tokia tvarkinga kaip ofise. Tai pasiekiama naudojant viršutinėje pagalvių dalyje plunksnas.
Vėlgi klientai itin greitai pripažino ir pamėgo tokį dizaino sprendimą, todėl, kad sofai suteikiamas jaukesnis vaizdas ir dar didesnis patogumas. Tokio dizaino sofos šiuo metu užima nemažą katalogų dalį.