Greitųjų paskolų bumas prasidėjo prieš pusdvidešimt metų. Prasidėjęs netikėtai ir augęs labai sparčiai, jis turi panašias galimybes taip pat netikėtai ir sparčiai subliukšti. Kodėl taip gali nutikti? Atsakyti į šį klausimą tiesiogiai neįmanoma – būtina pirmiausia pažvelgti į šio burbulo pūtimosi priežastis.
Greitas paskolas pradėjo teikti į Lietuvą atkeliavusios užsienio kapitalo įmonės. Daugiausia jų – iš Didžiosios Britanijos. Ten greitos paskolos buvo pradėtos teikti dar anksčiau. Veikla buvo pelninga, todėl nebuvo reikalo jos vykdyti tik Britanijos sėnų rėmuose. Buvo svarbu plėsti veiklą. Baltijos šalys buvo puikus kandidatas – augančios pajamos, sparčiai auganti ekonomiką, besivystanti vidurinioji klasė… Viskas apie ką gali tik pasvajoti bankai, kredito unijos ir kiti, teikiantys paskolas gyventojams.
Bet greitos paskolos buvo visai kas kita. Įprastinės vartojimo paskolos buvo išduodamos su daug saugiklių apsaugančių nuo privataus asmens bankroto ar laikino nemokumo. Daugelis tokių saugiklių buvo išimtinai prevenciniai – paskolos asmenims su padidintu rizikos laipsniu nebuvo išduodamos. Tokiu būdu buvo apsisaugoma nuo galimo nemokumo bei kitų problemų. Todėl nei bankai, nei kredito unijos niekada su tokiomis problemomis nesusidūrė ir nesukėlė jų platesniame ekonomikos kontekste.
Bet greitieji kreditai vadovavosi kitokiais principais. Jų tikslas buvo išduoti kuo daugiau paskolų tik minimaliai atsižvelgiant į privataus kliento galimybes tą paskolą neproblematiškai grąžinti. Todėl paskolos bedarbiams buvo suteikiamos, kaip ir paskolos jau turintiems perdėtų įsiskolinimų, paskolos nepakankamai uždirbantiems ir t.t. Todėl pačioje greitų paskolų bumo pradžioje tokias paskolas gauti galėjo beveik kiekvienas, galėjęs padėti parašą ant sutarties. Kartais net ir to nereikėjo, nes tokius kreditus buvo galima gauti paprasčiausia sms žinute. Suteikti tokias paskolas buvo galima per 15 minučių. Visai tai prisidėjo prie to, kad tokios skubios paskolos tapo paklausios tarp įvairių privačių asmenų grupių.
Čia prasideda problemos, nulemsenčios greitų paskolų burbulo sprogimą. Toks beatodairiškas greitų paskolų išdavinėjimas privedė prie labai rimtų problemų. Šiandien daugiau nei dešimtadalis visų greitos paskolos dar negrąžinusių asmenų vėluoja atlikti bent vieną kredito įmoką. Tai sukelia daug problemų visiems: ypatingai šalies ekonomikai ir valstybinėms institucijoms, kurios gali būti perdėtai apkrautos darbu tvarkantis su teisiniais klausimais, susijusiais su greitų paskolų grąžinimu, išieškojimu ar panašiais dalykais. Lietuvos bankas jau bandė apriboti greitų kreditų išdavimą ir taip pabandyti spręsti šią problemą. Bet ši problema taip nėra išsprendžiama ir ją viso labo pavyko pristabdyti. Bet jos mastas išlieka milžiniškas ir stabiliai augantis.
Todėl laikui bėgant galime tikėtis radikalesnių permainų greitų paskolų rinkoje. Skubios paskolos nebegali būti išduodamos per 15 minučių ir jos nebegali būti suteikiamos nedirbantiems bei emigrantams. Ateityje tikėtina, kad jų išdavimas bus dar labiau apribotas.
Labai geras straipsnis, tačiau nemanau, kad kadanors dings tos greitosios paskolos, labai dažnai trumpalaikiai kreditai yra labai reikalingas oro gurkšnis prismaugtam skolų ir sąskaitų žmogui, tačiau į tai reikia žiūrėti atsakingai.
http://kku.lt/naudinga/trumpalaikiai-kreditai/