Informacija 
rugsėjo 18, 2015
Kai pasakiau draugam, kad per atostogas manęs laukia slidinėjimas Italijoje, jie nepatikėjo. Kaip čia taip – tu, slidinėti? Negali būti. Žinoma, tokios reakcijos ir tikėjausi, todėl tiesiog galėjau mėgautis tuo, kaip jie visi yra dabar nustebę. Kokie yra tikrieji tikslai ir pretekstai mano kelionės į Italiją? Ar tikrai ten mane atviliojo būtent slidinėjimas Italijoje? Gal buvo ir kažkas daugiau, apie ką dar nepapasakojau? Tikrai buvo.
Slidinėjimas – tik priedanga
Šią kelionę nutarė suorganizuoti brolis su šeima, su juo nebuvome prieš tai niekada niekur keliavę, ir buvo smagu, kad pagaliau galime išbandyti keliavimą kartu į kažkokias šalis. Man aišku visada smagu bendrauti su jo šeimos nariais, su žmona ir dukrele. Taigi, kompanija man iš principo kaip ir tiko. Tačiau pats slidinėjimas Italijoje ar Baltarusijoje manęs nedomino ir nedomina. Nuo tada, kai paauglystėje su motociklu patyriau didelę traumą, vis dar labai bijau greičio ir tokių dalykų, kurie galbūt man gali labai stipriai pakenkti. Dėl to ir tas slidinėjimas tampa malonumu, skirtu ryškiai ne man. Tačiau pabuvau tas dienas slidinėjimo kurorte, pakvėpavau geru oru, buvau su šaunia kompanija, ir buvo tikrai nuostabi patirtis.
Domino Italijos lobynai
Tačiau vis dėlto Italijos lobynai buvo būtent tai, dėl ko taip norėjosi ten nuvykti. Jau kuris laikas svajojau pamatyti miestus, kuriuose yra Italų renesanso ir puošniojo baroko palikimas. Po to, kai turėjau progą išeiti visą meno ir architektūros kursą, tiesiog spurdėjo širdis nuo žinios, kad štai galėsiu pagaliau rasti kažką nuostabaus, kad galėsiu nukeliauti ten, kur tikrai labai smagu, kad pamatysiu visus tuos objektus, kuriuos anksčiau matydavau tik knygų puslapiuose arba Google vaizduose, dabar ir gyvai. Taigi, aš labai apsidžiaugiau.
Iš tiesų, kelionę apsunkino tik tai, kad buvo ir mažų vaikų, taigi, reikėjo labiau atsižvelgti į patogumą ir stengtis taikytis prie ne tokių paslankių kelionės draugų. Tačiau ir tai man ne bėda, nes jau seniai esu išmokusi prisitaikyti prie pačių įvairiausių situacijų. Man iš tiesų labai didelį įspūdį paliko Roma, kurioje praleidome dvi naktis. Vieną dieną vaikščiojome po žymiausias sostinės vietas, kitą – nukeliavome į Vatikaną, kur pamatėme tuso neįtikėtinus lobynus, kuriuos sukrovė architektai ir kiti religijos fanatikai baroko metu. Ten puošnumas buvo neišpasakytas. Iš miestų dar aplankėme Neapolį ir Florenciją.